Žengiame į advento laiką su paskutiniuoju šių metų „Kelionės“ numeriu, kuris – tarytum iš gabalėlių sulipdyta mozaika, kalbanti mums apie… pastangas. Apie pastangas eiti į priekį matant keliaujantį šalia, bet, kaip skiltyje „Prisikėlimo kelionė“ sako vysk. Darius Trijonis, kalbėdamas apie perfekcionizmo pavojų, nesimatuojat šventumo žemėlapyje, kuris kurį aplenkė. Ši „Kelionė“ pasakoja ir apie pastangas atleisti ir priimti atleidimą, leidžiant Gerajam Gydytojui prisiliesti prie mūsų žaizdų. Apie pastangas eiti į priekį, šviesos link, siekiant savo svajonių ir palydint kitus.

„Tą kartą <…> man nebeliko jokių abejonių, jog turiu grįžti į Lietuvą“, – sako edukologė, dr. Emilija Sakadolskienė (g. 1955), prisimindama prieš daugiau nei tris dešimtmečius širdies gilumoje užgimusį stiprų jausmą, paskatinusį grįžti į tėvų gimtinę ir dovanoti jai savo gyvenimą. Gimusi ir augusi Amerikoje, žinoma pedagogė, muzikė, kultūros veikėja, mokslininkė tėvų įskiepytą meilę Lietuvai, jos kalbai ir kultūrai šiandien įprasmina savo veikloje ir darbuose. Išsamų pokalbį su Emilija Sakadolskiene rasite skiltyje „Asmenybė“.

Edukologijos tema tęsiama Margaret Talbot straipsnyje „Ar mokytis tikrai jau per vėlu?“, kuriame autorė kalba apie nuolatinio mokymosi vertę ir drąsą nebe jaunystėje išmokti naujų dalykų. Pasak jos, „noras, kad ir mėgėjiškai, įsitraukti į kažką naujo, įdomaus ir išbandyti savo jėgas, eksperimentuoti be didelės išorinės motyvacijos ar reikiamybės, atrodo kaip nedidelė pasipriešinimo prieš pasaulį, kuriame viskas turi būti nepriekaištinga, galimybė“.

Prenumeruoti žurnalą 2022-iems metams galite ČIA