Juozas Elijas (Elijošius) – poliglotas, biblijinių kalbų tyrinėtojas ir mokytojas gimė 1922 m. balandžio 23 d. Jukniškės k. netoli Kelmės. Augo Šiauliuose, mokėsi Šiaulių Didždvario gimnazijoje, vėliau 1937-1941 m. mokslus tęsė Pagryžuvyje jėzuitų vienuolyno naujokyne. Antrojo pasaulinio karo audrų nublokštas į Vokietiją, vėliau į Italiją, Romos Grigaliaus universitete Juozas Elijas baigė filosofijos ir teologijos studijas bei studijavo biblijines kalbas ir semitų lingvistiką. Po kiek laiko persikėlė į JAV, kuriose Čikagos ir Ignaco Lojolos universitetuose tęsė biblijinių kalbų ir semitų lingvistikos studijas, kolegijose ir gimnazijose dėstė prancūzų, vokiečių, graikų, lotynų ir kt. kalbas. Visą gyvenimą studijavo hebrajų ir aramėjų kalbas, šį savo pašaukimą įprasmino knyga „Gyvieji Kristaus žodžiai aramėjų kalba“, kurią parašė jau išėjęs į pensiją. „Kristaus žodžiai yra mano meilė – aš juos girdžiu, svarstau, ištariu ir kitiems noriu padėti juos išgirsti”, – taip savo esminius išgyvenimus ir svarbiausią savo gyvenimo misiją mums atskleidžia Juozas Elijas.
Šio leidinio tikslas yra suteikti galimybę skaitytojui, kuris gerai nežino aramėjų ar senovės sirų kalbų, išgirsti Kristaus gimtosios aramėjų kalbos žodžius, ir tuo pat metu patirti jo žodžių gydančią galią.
Kristaus žodžiai yra pateikti istoriška tvarka, sekant keturių evangelijų sinoptiką ir suderinant visų evangelijų skirtingus žodžius į vieną pasakojimą, kuris vadinamas Evangelijų harmonija. Skaitytojui itin svarbu visus Kristaus žodžius turėti vienoje vietoje prieš akis. Pamokslas ant kalno ir Pamokslas lygumoje čia pateikiami atskirai, nors ir yra daug panašumų tarp Mato ir Luko versijų.
Knygos pavadinimas Gyvieji Kristaus Žodžiai turi dvi prasmes. Visų pirma, tai yra išreiškimas gimtinės Kristaus kalbos. Girdėti Kristų kalbant sava motinos kalba ir pačiam galėti ištarti jo žodžius – didi patirtis, peržengianti laiko ir erdvės ribas. Kita prasme Gyvieji Žodžiai reiškia gyvybingus, duodančius gyvybę, žodžius. Kristaus žodžiai turi savo ypatingą galią pakeisti žmonių galvoseną ir nuskaidrinti jų dvasią, panašiai kaip įvykdavo jo žemiško gyvenimo metu. Jei kas į juos tiki ir nuoširdžiai juos priima, tas jau atliko savo gyvenimo užduotį.
Į krepšelį