„Gyvieji šaltiniai“: ruduo emigracijos šešėlyje

„Gęstant rudens šilumai, rugsėjo pabaigoje, jau sutemus išėjusi į lauką, netikėtai išgirdau garsų atsisveikinančių paukščių klyksmą. Stabtelėjau, pakėliau galvą ir ėmiau klausytis, kaip laukinės žąsys, o gal gulbės ar gervės vis suklikdavo – sudie, o gal dar iki pasimatymo! Tai palietė man širdį, net užliejo liūdnas graudulys, nes šis sparnuočių atsisveikinimas neišvengiamas kasmet, prieš užmiegant mūsų žemei…“, - į skaitytoją kreipiamasi Redaktoriaus žodyje.

Tai tikrai labai prasminga, nes mūsų žurnalo „Gyvieji šaltiniai“ rudens numerio tema – Bažnyčia ir emigracija.

Rubrikoje „Ganytojo žodis“ teologas ir misionierius Henrikas Žukauskas pristato straipsnį „Pėdsakai smėlyje ir Baltijos gintarėliai: bažnyčia ir emigracija“. Autorius įžvalgiai pastebi: „Šventajame Rašte, o ir bažnyčios istorijoje skaitome apie pirklius, amatininkus, keliaujančius ir nešančius naujas idėjas, taip pat ir apie gyvenimą su Dievu, sąmoningai ir nesąmoningai. Išėję, susidūrę su kitais, šie žmonės pamatydavo savo kraštą ir tikėjimą naujoje šviesoje, pamatydavo, kas tikėjime yra visuotino ir tikro, o kas tik vietiniai prietarai. Susitikimas su „kitais“ padėjo pamatyti Dievą naujoje šviesoje.“

Tradicinėje rubrikoje „Istorijos puslapiai“ straipsnio „Krikščionis ir emigracija“ autorius Albertas Latužis, gerai pažįstantis Lietuvos krikščioniškąją istoriją, svarsto: „Koks galėtų būti Bažnyčios požiūris į emigraciją? Toks, kokio laikosi Bažnyčios nariai. Jei joje yra daug tikinčiųjų, atsakingai ieškančių Dievo valios pažinimo, bus mažiau blaškymosi ir daugiau stabilumo. Gali būti, jog emigracija yra Dievo valia, bet gali būti ir taip, jog emigracija yra tik žmogiškų ambicijų ar net mados dalykas.“

Žurnalo rubrikoje „Verta pamąstyti“ skaitytojai suras Mariaus Kundroto straipsnį „Migracija: sveikinti ar saugotis?“. Autorius atvirai dalinasi savo įžvalgomis: „Masinis tautų kraustymasis ar maišymasis globaliame tautų katile yra veikiau šėtono, o ne Dievo planas. Dievas sukūrė pasaulį įvairų ir tuo gražų, o šėtonas siekia sulieti skirtybes į vieną globalią imperiją nuo pat Babilono bokšto statybos laikų. Tai – jo kelias į pasaulinę tironiją, kurios blankiais provaizdžiais galime laikyti Sovietų Sąjungą ar nacių Vokietiją. Pagal vieną kurpalį visi pavaldūs vienam galios centrui, perspektyva – pavaldumas Antikristui.“

Rubrikoje „Emigracijos keliais“ pristatome misionieriaus iš Šveicarijos Christoph Haegele straipsnį „Dešimtmetis Lietuvoje: patirtis ir pamokos“. Autorius dalijasi prisiminimais: „Dievas Lietuvoje praplėtė mūsų pasaulėžiūrą, akiratį ir mąstymą. Supratome, jog čia, Lietuvoje, galima gyventi visai kitaip negu Vakaruose. Pamatėme gražius, kantrius, įdomius ir akivaizdžiai sunkiai gyvenančius lietuvius. Tarp jų buvo ir tokie kaip mes, tikintieji Jėzumi Kristumi. Iš jų pavyzdžių turėjome galimybę nemažai pasimokyti.“

„Gyvųjų šaltinių“ rubrikoje „Svetur“ straipsnio „Misija Amsterdame - „Aukščiausiojo pastogė“ autorius Steponas Ribokas  supažindina skaitytojus su misija, kurioje tarnavo ir lietuvis Vytautas Ratkevičius.  „Kasdien būdavo svarbu atrasti laiko maldai ir pabuvimui su Dievu bei vykti į darbą nakvynės namuose. Ten atlikau įvairias pareigas. Gana ilgai dirbau kavinėje, o paskui pradėjau dirbti ir registratūroje. Jau vėliau koordinavau valytojų komandos darbą“, - pasakoja misijos dalyvis.

Rubrikoje „Po kelionės“ pristatome Linos Kralikienės straipsnį „Niekada nenustokime augti pažinimu“. VšĮ Evangelinės piligrimystės organizacija (EPO), krikščioniška kelionių agentūra, šių metų rugpjūčio mėnesį surengė kelionę į Vokietiją, kurios metu kvietė aplankyti vieno iš pirmųjų reformatorių Martyno Liuterio gimtąsias vietas.

Kitoje rubrikoje „Įžvalgos“ siūlome paskaityti Antano Maceinos straipsnį apie emigraciją „Asmens buvojimas svetur“: „Išeiti iš tėvynės kaip istorijos neįmanoma, nesunaikinus paties savęs. Kas tai mėgina, netenka bet kokios istorijos: paneigęs savąją ir negalėdamas prisiimti svetimosios, toks žmogus virsta istoriniu klajokliu, nežinodamas galop, kur apsistoti. Išeivių aistra „gerai įsikurti“ yra šios klajoklinės būsenos išraiška. „Geras gyvenimas“ turįs atstoti prarastą įsišaknijimą savoje istorijoje. Tačiau šis nevykęs pakaitalas kaip tik ir yra pats pavojingiausias išeivių duobkasys.“

Paskutinėje žurnalo rubrikoje „Dievo rankose“ skaitytoją pasitinka nuotaikinga ir jauki jaunos mamos Dianos esė apie jos gyvenimą šeimos siautulyje, auginant mažamečius vaikus: „Iš svetainės per visą butą nuaidi: „Mama, pasupk mane!“, „Aš pirmas!“, „Ne, aš, nes jis jau buvo pirmas!“ Esu čia, nes jiems manęs reikia. Tik dabar pailsėjusi „žaliuojančiose ganyklose prie tylių vandenų“ jaučiuosi lyg naujai prisikėlusi. „Ateikite, pirmiausia aš jus stipriai apkabinsiu...“, – atsiliepiu.“

Šiame žurnalo numeryje skaitytojai taip pat turės galimybę sužinoti apie naują mokinystės kursą vyrams „Kiekvienas vyras - kovotojas“, sužinoti apie tai, ką Biblija rašo apie emigraciją, išsiaiškinti, ar verta emigruoti iš Lietuvos ir, žinoma, perskaityti, kaip atrasti ramybę su Dievu.

Linkime jums jaukaus rudens ir prasmingo skaitymo!

Kviečiame prenumeruoti žurnalą „Gyvieji šaltiniai“ ir gauti jį tiesiai į namus.